SIU LIM TAO

Siu Lim Tao – tai pagrindinė,
„Biblinė” Ving Tsun kuen forma.
Atliekant pratimą, jūs stovite priešais savo priešininką.
Tai yra pagrindinė Ving Tsun kuen kovos taisyklė.
Turite išlaikyti (kontroliuoti) kūno pusiausvyrą.
Kumštis juda iš kūno centro.
Jeigu viena ranka išsikiša į priekį, tai kita tuo pat metu traukiasi atgal.


/ Wong Shun Leung /

Asmeninės kaligrafijos vertimas iš kinų kalbos, skirtas Sifu J.Szymankiewicz‘ui
nuo Sikung Wong Shun Leung.

Įvadas

Siu Lim Tao – pagrindinė Ving Tsun kuen sistemos forma, kurios mokoma nuo pirmos mokinio treniruotės. Tai viena iš trijų mankštos formų, kur treniruojamasi be ginklo ir priešininko. Šios sistemos pavadinimas, išverstas į lietuvių kalbą, reiškia ,,Mažoji idėja”.

Kiekvienos Ving Tsun kuen formos, kur treniruojamasi be ginklų, būdingas bruožas yra simetriškumas žmogaus kūno centro linijai. Ką daro viena žmogaus kūno pusė, tą atkartoja kita. Todėl per šios sistemos mokymąsi nei viena kūno galūnė nėra privilegijuota. Šioje koncepcijoje glūdi pagrindinė šios sistemos technikos prielaida, kuri remiasi tuo, kad jūs turite užimti poziciją priešais savo priešininką, kas suteikia galimybę kovoje vienodai rungtis visomis galūnėmis. Jau iš Siu Lim Tao formos galima pastebėti, kad Ving Tsun kuen mokymo metodika nėra panaši į jokią kitą kovos menų mokymo metodiką. Pirmosios formos mokymo esmė yra suprasti, kokioje padėtyje tam tikroje technikos sistemoje turi būti kiekviena galūnė, kokia turi būti trajektorija, kur vyksta kova, kaip valdyti įvairią jėgą, kuri valdo ir koordinuoja kūno dalis.

Paskiri judesiai nėra tiesiogiai susiję su tam tikra situacija, kuri galėtų būti realioje kovoje ir kas pasitaiko kitose kung fu sistemose. Be to, kai kurios iš šių technikų, pagal Siu Lim Tao formą, visiškai nėra susiję su realiais veiksmais kovoje. Minėti veiksmai būna reikšmingi tik sujungus juos su kita Ving Tsun kuen sistemos formų technika, kurią mokinys išmoksta vėlesniuose praktikos etapuose.

Svarbiausia yra suprasti kiekvienos formos ir sistemos taisykles, kurios yra priskiriamos šios formos lygmeniui, šiuo atveju – Siu Lim Tao.

Šioje formoje visi judesiai yra atliekami statiškoje pozicijoje, kas neneigia to, kad ši technika vėliau bus panaudota praktikoje. Tai yra tik pirmasis žingsnis link rankų koordinacijos, kai kitos kūno dalys yra aktyvios. Kitas svarbus dalykas, susijęs su ilgalaikiu šios formos atlikimu (dažniausiai apie pusę valandos per treniruotę), yra statiškai įtempiami kojų raumenys, dėl ko jie stiprėja ir įgauna būtiną jėgą, ateityje padėsiančią išmokti techniką, kur naudojamos kojos. Yra stabilizuojama ir tobulinama žmogaus kūno svorio centro padėtis.

Per Siu Lim Tao treniruotę formuojasi ne tik kojų raumenys, bet, kas yra specifiška sistemos technikoje, viso kūno raumenys. Per treniruotes taip pat sustiprėja sausgyslės. Tradicinėje interpretacijoje skelbiama, kad pagal šiuos aspektus šios formos praėjusiuose amžiuose buvo mokomasi pirmuosius ketverius treniruotės metus.

 

Siu Lim Tao technikos pagrindas yra jos atlikimas, atsižvelgiant į centrinę kūno liniją. Kitas svarbus dalykas yra taisyklingai semti ir panaudoti jėgas. Pagrindinė šios sistemos idėja – išlaikyti grakščius judesius. Norint tai pasiekti, reikia taisyklingai kvėpuoti. Taisyklingai kvėpuoti išmokstama per ilgalaikę minėtos formos praktiką, o ne kokiu nors specialiu, mistiniu būdu. Kvėpavimo koordinacija su tam tikrais judesiais tobulėja palaipsniui ir mums sąmoningai nedalyvaujant. Koordinacijos stoka sąlygoja, kad yra lėčiau atliekami technikos judesiai.

Taisyklingas kvėpavimas reikalingas, kad energija galėtų cirkuliuoti kūnu, kad galima būtų pasisemti jėgų ir išlaikyti grakščius judesius. Todėl taisyklingai atliekant Siu Lim Tao formą mokomasi kvėpavimo ritmo, kuris leidžia atlikti greitus ir stiprius judesius.

 

Žemiau pateiktose nuotraukose Siu Lim Tao formos techniką demonstruoja Sikung Wong Shun Leung per 1993 m. seminarą Varšuvoje.

Pirmas Tan Sao iš Siu Lim Tao formos

Wu Sao iš Siu Lim Tao formos

Prieš pradedant tikslią tam tikrų Siu Lim Tao formos sekcijų technikų analizę, papildomai turi būti paaiškinta jėgos sąvoka, o tiksliau – kas yra jos galutinis efektas ir proto veikla, t. y. akivaizdūs kovos procesai, kuriuos kontroliuoja protas. Tai bus pristatyta, vartojant tradicinę kung fu terminologiją, vėliau ją paaiškinsime, vartodami šiuolaikines sąvokas.

Proto veikla

Yi protas turi aprėpti visą taisyklingai atliekamos technikos procesą. Tai galima palyginti su šokiu ar dainavimu. Jeigu nežinome visumos, negalime pasireikšti ir pasiekti laimėjimų.

Šiame kovos mene protas veikia nuolat ir per judėjimą (darbą) yra orientuojamas į išorę, nors atrodo visiškai pasyvus. Judesys – tai yang, ramybė – tai yin. Šios priešingybės susilieja, o tokio proceso efektas yra kūno ir proto susivienijimas.

Analizuojant proto veiklos principus per Siu Lim Tao formos mokymąsi, galime išskirti dvi sąvokas t. y. potencialą ir funkciją. Apie potencialą kalbame, kai yra įvairių formų materijos. Materijos formos pavyzdys yra lankas. Įtempti timpą, šaudyti ir pataikyti į taikinį – tai jo funkcijos. Rožės gėlė yra forma, o kvapas ir spalva – tai jos funkcijos. Taigi potencialas tai forma, o jo išorės vaizdas – tai funkcija. Potencialas glūdi formos viduje, o funkcija veikia iš išorės. Šiuo principu vadovaujasi įvairios savigynos ir puolimo technikos, kurias valdo protas.

Kovos mene potencialas atsiranda iš formos (žmogaus) ir jo proto veiklos. Funkcija – tai proto veiklos, nukreiptos į išorę, rezultatas, pasireiškiantis kovos technikoje. Žmogaus potencialas nėra stabilus, tačiau jis didėja veikiant protui, kol pasiekia lygį, kurį galime vadinti didžiąja funkcija. Jeigu technika atliekama labai laisvai ir ji nėra panaši į įprastus judesius, galime kalbėti apie didžiosios funkcijos atsiradimą. Ši funkcija kyla iš didžiojo potencialo. Tai yra tobulos proto veiklos rezultatas. Jeigu netobulinsime potencialo, didžioji funkcija nepasireikš.

Šios išvados susijungia į vieną teiginį, kad kuo labiau yra tobulinama proto veikla per kovos meno praktiką, tuo didesnis tampa mūsų potencialas. Tai primena vandens slėgį inde. Jeigu išnyks indas, pasirodys vandens funkcija, kuri dėl slėgio bus nukreipta į išorę. Tačiau šis veiksmas yra labai išskaidytas. Yi proto veiklos esmė – surinkti šią išskaidytą energiją ir nukreipti ją į vieną kanalą, pagal pasirinktą kryptį, naudojant tokią priemonę, kaip kovos technika.

 

Jėga

Pasak kinų, norint suvokti bendrą jėgos sąvoką, reikia išskirti du jos pasireiškimo būdus – li ir jin. Raumenų jėga – tai li. Ši jėga didėja, kai žmogaus organizmas bręsta ir mažėja – kai sensta. Li yra ilgas ir laisvas. Kai yra taikoma tik raumenų jėga, t. y. li, raumenys įsitempia ir sustingsta.

Priešingai yra su jin jėga, kurią reikia pajusti. Kalbant abstrakčiai, jau minėto lanko jėgos nepažinsime pagal jo išvaizdą. Reikia įtempti jo timpą. Būtent tai ir yra jin jėga. Jai yra būdingas bangavimas.

Kai dirba raumenys – tai yra li. Jeigu atliekant tam tikrą kovos techniką stimuliuosime ją sukaupę yi protą, tai qi energija keliaus į susikaupimo vietą (išeigos taškas) ir išjudins raumenis. Todėl jei kalbėdami apie kinų kovos meną minime jin jėgą, tai rodome trijų elementų sąveikos: yi, li ir qi išmanymą.

Yra daug jin jėgos bangos atmainų. Jos identifikacijos pagrindas yra veiksmo išorinis efektas pvz.: priešininko reakcija į smūgį. Šiuo atveju kalbame apie išorinį jin vaizdą. Anot Ving Tsun kuen, apie kitą labai svarbų vidinį jin vaizdą kalbame tada, kai praktikuodami Chi Saojaučiame priešininko judesį ar energiją. Iš esmės išorinį jin jėgos vaizdą daliname į tris kategorijas, neatsižvelgdami į judėjimo trajektoriją, kurioje minėta jėga yra išlaisvinama:

–         Kietasis jin – tai pirmiausiai raumenų jėga li ir labai išskaidyta qi :

–         Minkštai-kietasis jin – tai raumenų jėga, kai li ir qi yra pusiausvyroje;

–         Minkštasis jin – tai jėga, kur svarbiausias yra qi, kas, kalbant abstrakčiai, atitinka jėgą, išlaisvintą per ,,šaudymą” iš rimbo. Tai yra maksimaliai greitai ir maksimaliai atpalaidavus raumenys (prieš pataikant į tikslą) atlikto judesio rezultatas.

Pateikiant šiuos paprastus pažengusiam kung fu praktikantui, bet sunkius vaikui paaiškinimus, galima pasakyti taip:

1)      Kiekviename veiksme, ypač patiriant stresą dėl kovos, turi būti biochemiškai stimuliuojamas visas kūnas, t. y. maksimalus energijos potencialas.

2)      Kiekvieną mūsų judesį valdo smegenys (protas). Jeigu treniruodamiesi nekreipsime dėmesio į jo svarbą, jis reaguos į kiekvieną specifinį kūno judesį kaip į naują situaciją. Kai jis reaguoja, tai vienu metu išsiunčia impulsus į įvairius tam tikrų sąnarių raumenys. Be abejo, galime įgyti vieną ar kelis nesąmoningus kūno judesius, pvz.: atidaryti duris visiškoje tamsoje, tiksliai pataikydami į raktų skylutę, tačiau situacijos kovoje yra visada naujos, sudėtingos ir neaiškios.

3)      Kiekvieno sąnario veiklą valdo smegenys dviem pagrindinėmis raumenų grupėmis, vadinamomis antagonistinėmis.

 

Kitaip negalėtume kontroliuoti savo judesių. Pavyzdžiui, ištiesinant ranką, svarbiausi raumenys yra tricepsas (jis ją ištiesina) ir bicepsas, kuris tiesinimo procesą kontroliuoja stabdydamas tricepsą iki tol, kol ranka bus padėtyje, kurią mes pageidavome.

Dėl judesių, kurie buvo atlikti dar netreniruotose ar nesąmoningai treniruotose naujose situacijose, pvz.: atliekant techniką netaisyklingose trajektorijose, jau minėtą rankos tiesinimo procesą atlieka daug kitų raumenų, kurie yra visiškai nebūtini. Šiuo atveju judesys yra atliekamas laisvai, o jo efektas priklauso nuo aktualios raumenų jėgos, o ne dinamikos (masė padauginta iš persikėlimo). Taip pat yra blokuojamas jėgų antplūdis iš kitų kūno dalių.

Jei treniruodamiesi techniką atliekame aktyviai mąstydami, tai palaipsniui ,,išsijungiame” nebūtinas raumenų grupės. Panašiai yra ir su pagrindiniu raumeniu, kuris stabdo judesį šio veiksmo erdvėje. Jis pripranta prie minėto judesio ir ,,įsijungia” tik per paskutinę akimirką. Dėl to žymiai padidėja fizinės raumenų jėgos ir įgytos dinaminės jėgos greitis bei pusiausvyra. Taip pat aukščiausiame praktikuojančio Ving Tsun kuen atliekamos technikos lygyje yra kaupiama kinetinė energija, kuri susidaro, kai dirba visas kūnas. Energijos banga plaukia nuo kojų, per klubų juosmenį iki rankų. Šiame procese dalyvauja tik tie raumenys, kurie per ilgalaikes treniruotes, valdomas protu, buvo išmokyti dirbti šioje technikoje, vienu metu pasinaudoti viso kūno masės pasiskirstymu ir pasiekti maksimalų potencialą. Antagonistiniai raumenys yra stabdomi po pusės sekundės. Dėl dinamikos technikoje galima pasiekti gerų rezultatų per puolimą. Šis procesas vyksta taip pat greitai ir trijuose etapuose, kur pasireiškia maksimalus jėgos potencialas, t. y.:

–         Minėtos technikos atlikimo greitis;

–         Raumenų įtempimas per paskutinę technikos atlikimo akimirką;

–         Atsipalaidavimo greitis ir grįžimo į parengties poziciją atlikti kitą techniką greitis;

Šiame antrame ir trečiame Ving Tsun kuen praktikanto raidos etape į procesą išlaisvinti dinamines jėgas prisijungia tam tikros raumenų grupės, kurių potencialas didėja tik per specialias technines treniruotes, būdingas šiai kung fu sistemai. Be to, šį veiksmą atliekantys išilginiai raumenys (nuo jų priklauso greitis ir jėga) yra tobulinami. Panašiai yra stiprinamos sausgyslės (bet ne jų ilgis, kaip visuotinai manoma).

Minėtame aprašyme sąmoningai praleidome dvi problemas: kaip sukaupti protą per judėjimą, per mankštą ir per kovą, t. y. tam tikros treniruotės, kur turi būti ugdomi gebėjimai susikaupti stresinėse situacijose, kurias sukėlė priešininkas bei cheminiai procesai, vykstantys organizme, kurie gali padidinti atliekamos technikos greitį ir jėgą. Siekiant įvaldyti Siu Lim Tao formą, šios dvi problemos pradedančiajam praktikantui yra antraeilės.