26. Ar Ving Tsun kung fu bus ir toliau tiriamas? 
Taip. Mes turime patikrinti dar vieną tikrą baltą dėmę. Šalia Ving Tsun linijų, kilusių iš dr. Leung Jan ir Fong Siu Ching, kur taip pat yra keletą mus dominančių aspektų, kuriuos reikėtų paaiškinti, yra trečia, atrodo, kad autentiška perteikimo linija, kuri autonomiškai plečiasi jau apie 150 metų. Tai gali būti labai įdomi patirtis. Kitą tyrimo kelionę planuojama surengti 2009 metais. Tai turėtų būti mūsų asmeninis, kuris kaip tik šiais metais ir yra, šios kung fu sistemos 30 metų Lenkijoje raidos (nuo pirmosios sekcijos įkūrimo) apvainikavimas. Norime uždegti 30 žvakių ant Yip Man, Wong Shun Leung ir Foshan kapų Zumiao šventykloje.

27. 2009 metais Lenkijoje bus švenčiamas Ving Tsun stiliaus, propaguojamo jūsų mokykloje, raidos 30-metis. Ar bus rengiamos kokios nors ypatingos iškilmės?
2009 metų pradžioje per karnavalą planuojame surengti didelius ir viešus Ving Tsun ir artimų tradicinio kung fu atšakų pasirodymus, vėliau iškelsime didelę puotą. Pakvietimus galima bus gauti mūsų asociacijoje arba meno agentūroje, kuri jau nuo spalio padės rengti šias iškilmes. Įvairių kitų renginių ciklą (seminarus) lapkričio pabaigoje užbaigs ekspedicija, apie kurią buvau užsiminęs anksčiau.

28. Ar sistema ir jos mokymo konvencija, kurią Jūs pasirinkote, yra prieinama tik lenkams?
Ne. Kaip asociacija nedarome jokios reklaminės kampanijos, o mūsų interneto svetainė tik neseniai turi versiją anglų kalba, bet kaip sako patarlė – kai mokinys yra pasirengęs, tai mokytojas pats atsiras. Todėl tie, kurie žino, ko ieško, patys mus ras. Pas mus treniruojasi žmonės iš Baltarusijos, Lietuvos, Austrijos ir netgi iš JAV. Apie savo vizitus į įžanginį mūsų pokalbį pranešė siekiantys žinių žmonės iš Prancūzijos ir Airijos. Europa susijungė ir plati žinių bazė apie šią kung fu sistemą be jokių problemų yra prieinama visiems.

29. Nuolat atsiranda vis naujų abejotinos kokybės šios sistemos mokyklų.
Tai nieko nereiškia. Šiandien jos yra, o rytoj dings ir atsiras kitų naujų išradimų. Tai ne mano problema, o žmonių, kurie jose treniruojasi. Po Wong Shun Leung mirties, kuris buvo nenuginčijamas Hong Kongo Ving Tsun Athletic Ass. autoritetas ir po Lok Yiu mirties, kuris funkcionavo šalia asociacijos, bet taip pat buvo nenuginčijimas autoritetas ir į jo nuomonę ten buvo atsižvelgiama, kovos lauke liko tik Tsui Sheung Tin. Šis meistras liko vienas, jam prilygsta turbūt tik keli naujos kartos mokytojai. Kitus sunku pripažinti autoritetais – tikrąja šio žodžio prasme. Šiandien vis daugiau yra asmenų, kuriems ši sistema ir asociacija yra tarsi jų verslo pagrindas ir jie nepuoselėja šios kovos meno sistemos vertybių ir tradicijų. Todėl jeigu neatsiras kokia nors nauja kokybė, šios asociacijos svarba kung fu sistemoje visame pasaulyje pradės mažėti.

30. Trumpai pakalbėkime apie Ving Tsun ir kung fun esančias formas. Apie jų reikšmę. Ar praktikuojant tik formas galima išmokti kovoti?
Tai geras klausimas. Kung fu moksle formos reikšmės neįmanoma perprasti. Šios formos yra sudarytos sistemingai ir logiškai. Paprastai jos sudaro uždarą ratą. Noriu pasakyti, kad judesius šioje formoje gali nurungti judesiai iš aukštesnių lygių formų ir t. t. Įdomiausia yra tai, kad šių paslaptingiausių formų technika, panaudota savo paties išrinktoje formoje, yra neutralizuojama judesiais iš tų pagrindinių formų – šios sistemos arba iš kung fu stiliaus. Tai yra tik viena iš akivaizdžių problemų. Minėto kung fu stiliaus formų mokyme ir suvokime yra daug pažinimo lygmenų. Iš pradžių tai yra tik ginimosi, puolimo arba išvis neaiškūs judesiai. Po to atsiskleidžia kūno ir proto vienybės reikšmė. Vėliau – įvairios kaupimo, kūrimo arba energijos išlaisvinimo taisyklės. Toliau yra perteikiamos šios judesių sistemos (susijusios su strategijos koncepcija ir kovos taktika). Galiausiai yra perteikiama tai, ką vadiname Tolimųjų Rytų kovos filosofija, būdinga šiai sistemai ar stiliui. Turiu omeny daug akivaizdžių problemų, iš kurių viena, pvz. tai yra kažkas, kas Vakarų psichologijoje funkcionuoja kaip pasyvaus proto sąvoka. Taigi galima pastebėti, kad kung fu formų mokymasis ir suvokimas yra labai komplikuotas ir ilgai trunkantis žmogaus psichologinio prisitaikymo procesas. Trumpai tariant, formos – tai sistemos principų, kovos technikos, strategijų, qi gong praktikos, etikos ir filosofijos perteikimas.
Šiame klausime yra gvildenama svarbi problema, susijusi su praktiniais gebėjimais kovoje, kurie yra ugdomi treniruojantis kung fu formas. Pagrindiniai elementai, kurie yra formų kvintesencija, tai įvairios energetinės praktikos ir proto lavinimas. Fragmentiški elementai – susiję su dviem kitomis tikrosios kovos pagrindinėmis problemomis – t. y. kovos laiku ir erdve
(daug žmonių klaidingai tapatina šią sąvoką su judėjimu, kai yra atliekama forma). Todėl galime daryti išvadą, kad formose yra labai ribotai perteikiamos žinios apie tai, kaip reikia kovoti (daug kartų patvirtinta tiesiogine patirtimi). Šiuos du paskutinius elementus galima teisingai išsiugdyti tik atliekant tam tikrus įvairių sistemų pratimus ir (arba) specialiomis treniruočių priemonėmis. Tačiau šių pratimų negalima atlikti taisyklingai!, jeigu prieš tai šis kung fu sistemos stilius nebus gerai perprastas. Čia ir vėl susidaro logiškai uždaras ratas. Tokiais atvejais kartais kovos mene yra kalbama apie apšvietimą.

31. Daug žmonių tiki, kad galima išmokti kovoti, praktikuojant tik formas?

Apie tikėjimą nepolemizuoju… ir linkiu sėkmės. Kiekvienas gali tikėti tuo, kuo panorės arba tuo, kas jam yra sakoma. Pagrindinė problema, susijusi su tikėjimu, yra tai, kad jis (tikėjimas) pats savaime jokio įsitikinimo nepagrindžia. Tikėjimas – tai analoginis mąstymas. Tai, kad du dalykai tam tikru aspektu yra panašūs, visiškai nereiškia, kad jie bus panašūs ir kitais aspektais.
Kovos menai yra grindžiami kūno ir proto mankštos disciplina bei logika. Nei vienas žmogus negimė su šiais gebėjimais. Negalima išmokti kovoti pagal minėtos kung fu sistemos principus, jeigu nebus treniruojamasi pagal šiai sistemai būdingas formas.


32. Kokia yra tiesiosios linijos teorijos reikšmė kung fu Ving Tsun sistemoje?

Gal iš pradžių svarbu būtų paaiškinti. Mūsų nemokyti kung fu vertėjai ir jos teorijos žinovai (turintys supratimą apie kung fu tik iš literatūros), versdami tam tikras sąvokas iš anglų kalbos, neskiria žodžių „vidurys” ir „centras” reikšmių. Kung fu teorijoje tai yra labai skirtingi dalykai. Vienas žodis reiškia vidurinę kūno liniją, kuri sutampa su apsisukimo ašimi ir yra vertikali su grindimis, o kitas – liniją, kuri yra vertikali su kūnu (ir su vidurine linija) ir kuri prasideda jo centre, aukštyje, kur maždaug yra saulės rezginys .
Vidurinės linijos teorija yra visų kovos menų pagrindas, ne tik Ving Tsun ar kung fu (kaip tokios), tačiau į jos esmę kartais nėra atsižvelgiama. Kai matau kokį nors meistrą iš Tolimųjų Rytų, kuris turi kokį nors bauginantį daną ir kuris nuotraukoje arba filmuke stovi tiesiai ir demonstruoja smūgį (smūgius), o jo delnas užbaigiant judesį yra kažkur apie dvidešimt centimetrų nuo plokštumos, kurią apibrėžia vidurinė ir centrinė linijos, tai galvoju: nežino, nemoka ar kvailina žiūrovą? Visos efektyviausios puolimo vietos žmogaus kūne yra šioje plokštumoje arba arti jos. Visi puolimai, kuriais siekiama išmušti iš pusiausvyros, taip pat yra nukreipti į vidurinę liniją.
Centrinės linijos teorija taip pat yra bendra visoms kung fu sistemoms. Vieni, pvz. kaip Ving Tsun stilius, pagrindinėje technikos versijoje stengiasi nukreipti kumštį ir alkūnę (pradinėje fazėje) į tą liniją, kuri kartu sudaro trikampio, kurį sudarytų dvi rankos, ištiestos link vietos, kur buvo pataikyta, aukštinę.
Kituose kung fu stiliuose (pvz. Chuka kuen) dažniausiai yra naudojamos linijos, kurios yra šalia šio hipotetinio trikampio šono. Galutinė vieta, kurioje atsidurs kumštis, kai bus pataikyta, visada yra ta pati. Trikampio viršūnė yra nukreipta link priešininko vidurinės linijos.
Net stiliuose, kuriuose dažniausiai yra smogiama tik įsivaizduojamo rato ribose, judesys bus užbaigtas šio rato pakraštyje, kuriame ir būtų jau minėta trikampio viršūnė. Čia galėtume iškelti klausimą, na gerai, tai gali būti susiję su stiliais, kuriuose yra atliekamos aukštos padėtys kovose, o kas gi su tais, kurie atlieka žemas kūno padėtis, su energija, kuri yra generuojama, kai yra sukama klubais, pvz. šiaurinės Shaolin Chang Quan ir į jį panašios atmainos. Lygiai tas pats. Jeigu tokiose padėtyse ginantis judesys yra atliekamas į priekį, tai niekas nesikeičia. Jeigu šis judesys yra atliekamas į šoną, pvz. Pak Hok kuen stiliuje, tai asmuo, kuris treniruojasi, žengia į šoną tokiu būdu, kad patrauktų savo kūną ir atvertų kelią kumščio smūgiui – taip pat išilgai paviršiaus, kurį apibrėžia centrinė linija. Paprastai po tokio smūgio atrodo, kad puolantysis atsuko kūno korpusą šonu į priešą.
Visais šiais atvejais tai visada yra galutinis taškas, kurį apibrėžia smogiančiojo centrinė linija, nukreipta link priešo vidurinės linijos.
Norėčiau čia paneigti vieną mitą, susijusį su Ving Tsun ir jo sistemos principu – smūgiu per trumpiausią liniją. Tai visiškai nereiškia, kad bus smogiama tik per centrinę liniją. Ving Tsun sistemoje, stovint prieš priešą, ta pati ranka gali smogti išilgai minėto trikampio aukščio arba išilgai kiekvieno iš šonų. Visi šie smūgiai yra taisyklingi ir atitinka sistemos principus! Čia ir vėl priėjome prie neišvengiamo šių paprastų žinių taisyklių suvokimo, ne kaip, bet kodėl? Be to, Chum Kiu formų lygyje, o ypač Bil Jee, kurioje svarbiausi yra judesiai ne pagal tiesiąją liniją, bet atliekami palei lanką, smūgiai čia yra rutulio formos, jeigu kalbame apie trajektoriją, kuria judama prieš pataikant į taikinį.

33. Kaip čia yra, ar Ving Tsun yra pasitraukiama, ar ne?
Šis klausimas sukėlė daug diskusijų. Jį svarsto žmonės, kurie niekada nesimokė tradicinių kovos menų ir jau tikrai neatliko jų (įvairių kovos menų technikų) kovoje. Yra tokių sistemų, kaip, pvz. japonų karatė, kurių pagrindinė taisyklė – niekada neatakuojame pirmi. Iš čia nuo mokymo pradžios, t . v. kihon, kovotojai yra mokomi žengti atgal (iš įvairių padėčių) ir atlikti išmušantį blokavimą, o vėliau užmegzti kontaktą. Ving Tsun yra vadovaujamasi kitokiu principu. Čia vadovaujamasi principu niekada nepasitraukti, bet ši nepasitraukimo idėja yra tiesiogiai susijusi su sistemos principu, kuris yra įvaldomas mokantis ir treniruojantis
lat sao jeet jin. Ving Tsun neatsitraukimo idėja labiau yra susijusi su mūsų energijos veikimo kryptimi, kai yra atliekama kovos technika, taip pat su valia/noru, kurie nuolat turi būti pasąmonėje ir kurie yra susiję su noru žengti pirmyn bei uždaryti erdvę aplink priešą ir t. t.
Priešo veiklos energija gali būti mažesnė, lygi arba didesnė negu mūsų. Tam, kad ji žaibiškai būtų įvertinta (pajusta), reikia turėti patirties, kuri buvo sukaupta mokantis Chi Sao ir Chi Kuk.
Kitas pažangus šio žinojimo elementas yra mokymasis ir judėjimo būdas su taip vadinamu pertraukiamu žingsniu. Šis elementas yra išugdomas treniruojantis Bil Jee formą ir atliekant pratimus ant san sin chong manekeno.
Taigi čia susiduriame su apgaulingu paradoksu. Jeigu turimas omenyje Ving Tsun sistemos principas, tai jame nėra pasitraukimo. Jeigu kalbame apie priešo energijos įsisavinimą ir kampo pakeitimą, kai ji yra didesnė negu mūsų, tai turime pastatyti koją atgal ar kampu, bet tik tiek, kad būtų subalansuota pusiausvyra, kai keičiasi energija arba kai jėga paskirstoma po pagrindą. Taip pat turime neprarasti galimybės ir toliau manevruoti savo kūnu. Kai yra šitaip pasirenkama reakcija, protas visą laiką veikia į priekį, link priešo vidurinės linijos. Taigi tai nėra pasitraukimas tokia prasme, kokia jis yra suprantamas kituose kovos menuose.

34. Anksčiau jau buvo užsiminta apie Ving Tsun trikampio teoriją. Ar šis trikampis iš tiesų turi tokią didelę reikšmę, norint suprasti šios sistemos principus?
Taip, vieną iš pagrindinių. Kovos menai yra interpretuojami pagal geometrines figūras, pvz. pagal Pitagoro požiūrį, kuris yra sutinkamas Europos filosofijos moksle. Šios geometrinės figūros randa savo atitikmenis žmogaus fiziologijoje ir tai yra naudingiausias būdas valdyti ir kontroliuoti kūno ir judesių jėgas bei energiją. Šį Pitagoro požiūrį sutinkame ir pažengusiose tam tikrų Tolimųjų Rytų sistemų ginimosi ir puolimo judesių konstrukcijos interpretacijose. Pvz. rutulys ir vienas jo atramos taškas buvo filosofijos, pagal kurią buvo kuriama Taiji quan sistema, pagrindas.
Trikampis ir jo konotacijos, pvz. su Tolimiesiems Rytams mistiniu skaičiumi 3, sutinkame Ving Tsun sistemos kūrimo ir raidos filosofijoje. Nuo formų skaičiaus iki judėjimo ir tam tikrų judesių konstrukcijos. Kovotojas stovi pėdas nukreipęs į vidų, ant lygiašonio trikampio pagrindo ir mokosi judėti išilgai šio trikampio aukščio arba šonų. Po kurio laiko prieinama prie 8 pagrindinių kampinių krypčių, kas susiję su kartais Ving Tsun iškeliama Bagua idėja.

Trikampis taip pat susidaro rankų gynybinėse pozicijose ir pagrindinėse blokavimo pozicijose: Tan Sao, Bong Sao, Gaun Sao, Pak Sao ir t. t. Taip pat rankų pozicijose, kai yra smogiama, o tiksliau – kai pataikoma į taikinį. Trikampis – tai labai stabili konstrukcija.
Neatvaizduoti trikampį yra tas pats, kas sulaužyti šios kung fu sistemos taisykles.

35. O kaip Ving tsun kung fu yra su lazdos technikomis? Kiek jų iš tikrųjų yra?

Tradiciškai ir atitinkamai su šios formos pavadinimu lazdos technikų yra (6 ir ½). Tas ½ reiškia ne pusė technikos, kaip yra dažnai manoma, bet faktiškai dviejų technikų sujungimą į vieną, arba kartu sudėjus – 7. Tačiau net ir Hong Konge mokomos formos versijoje yra dar viena neįskaityta technika, vadinama Tok Sau. Taigi formoje, kuri kilo iš Yip Man, o šiandien mokoma HK, faktiškai yra 8 technikos, kurios vėliau per treniruotes yra jungiamos į įvairias poras. Formoje, kuri kilo iš Yip Man, o mokoma Foshan, yra dar dvi (o įskaičius treniruotes poromis ir dviejų technikų variantus – 4 skirtingos technikos), kurių nėra HK versijoje. Todėl Ving Tsun Atletikos Asociacijoje Lenkijoje yra mokoma taikyti mažiausiai 12 šios kung fu sistemos lazdos technikų. Šiuolaikiškai perteikiant šią sistemą mokyklose, kuriose yra mokoma naudoti šį ginklą, kovotojai mokosi 3 pagrindinius pratimus, kurie turi padėti suprasti, kokia buvo šios technikos pagrindinė esmė. Mūsų asociacijoje mokome ne 3, bet daug papildomų pratimų, kurie atliekami porose. Šiuos pratimus pavyko išsaugoti nuo užmaršties ir parsivežti iš mūsų tyrimo kelionės Kinijoje …na, bet mes, kaip jau anksčiau minėjau, ir toliau atliekame pratimus su lazda, kaip su naudingu tikroje kovoje įrankiu, o ne kaip su įdomiu, bet jau niekam nereikalingu šios sistemos tradicijos elementu. Taip pat mūsų asociacijoje pažengusiose Lok Dim Boon Kwun imtynėse yra naudojami specialūs, judantys manekenai. Kiek mes žinome, nuo XIX am. mokykloje, kurią įkūrė dr. Leung Jan, liko tik chong, kuris yra tarsi kabantis ant virvės medvilninis rutulys. Kiti chong variantai išliko kituose šios sistemos stiliuose, pvz. kilusių iš Fong Siu Ching, bet ne tik. Jie taip pat buvo įtraukti į mūsų asociacijoje taikomą treniravimosi metodiką.