LOK DIM BOON KWUN

Lok Dim Boon Kwun, palyginus su technika, kur treniruojamasi be ginklų, veikiama pagal tuos pačius principus, kai svarbesnis yra pats judesys (technika), o ne jo (judesio) grožis.
Būtina pasieki tokį lygį, kuriame yra sistemos koncepcijos (taisyklių) ir praktinių gebėjimų darna.
Kiekvienas judesys (technika) turi būti atliekamas nepriekaištingai.
/ Wong Shun Leung /

Asmeninės kaligrafijos vertimas iš kinų kalbos, skirtas Sifu J.Szymankiewicz‘ui
nuo Sikung Wong Shun Leung

Įvadas

Kovos technika, kur naudojama lazda, kiekviename pasaulio kampelyje yra laikoma seniausia pasaulyje kovos rūšimi, kur naudojamas ginklas. Panašiai buvo ir Kinijoje. Laikui bėgant lazdą, kaip ginklą, kariuomenėje pakeitė naujoviškos ir labiau komplikuotos ginklų rūšys. Bet, atsižvelgiant į tai, kad šis ginklas yra lengvai pasiekiamas, taip pat ir tai, kad jį lengva pakeisti kitu panašios formos substitutu (pakaitalu), lazda iki šiol yra naudojama ugdant kariuomenę.

Kung fu mokyklose lazda, kaip paprastas ir labai efektyvus ginklas, niekada neprarado savo naudojimo privalumų. Iš pradžių kultivuota tik budistų vienuolynuose, lazda, kaip neatsiejamas treniruočių elementas, buvo įtraukta į kitų tikėjimų kovos menų mokyklų sąrašus, taip pat į pasaulietines kung fu mokyklas.

Kinijoje didelę šlovę pelnė šiaurinės lazdos technika, kuri daugiau kaip penkerius metus buvo plėtojama Shaolin sy vienuolyne. Laikui bėgant susiformavo tris lazdos tipai, kurie buvo naudojami įvairiose kung fu mokyklose visoje Kinijoje:

–          chimei gun – pagrindinis ir populiariausias lazdos tipas, kurios ilgis siekia praktikuojančio antakius; kitaip vadinama ,,dviejų galvų” lazda;

–          Duan gun – trumpoji lazda. Prie šios lazdos kategorijos priskiriama beveik kiekviena lazda, kuri yra trumpesnė už Chimei gun.

–          Chan gun – kiekviena ilgesnė už Chimei gun lazda;

Kai Pietų Kinijoje atsirado naujos kung fu formos, pradedant nuo XVIII amžiaus, tai ten, kovojant su ginklais, buvo naudojama lazda, kuria paprastai upėje buvo valdomi plaustai ir sampanai (kiniečių valtis). Ši lazda priskiriama chan gun kategorijai, bet turi daugybę bruožų, kurie yra būdingi tik Kinijos Pietuose, ypač Fujian ir Guandong provincijose.

Pietų lazdos bruožai – tai jos naudojimas vienu galu. Atsižvelgiant į tai, lazda yra skirstoma į tris dalis: galvą, vidurį ir šaknis. ,,Šaknys” – tai vieta, už kurios yra laikoma lazda.

Priekinė ranka, laikanti lazdą, manevruoja ja (lazda) ir perteikia jėgą pataikius į tikslą. Užpakalinė ranka prilaiko ginklą ir ,,pleištuoja” juo, kai yra stumdoma, smogiama ar blokuojama.

Tokia ginklo panaudojimo koncepcija susikoncentravo nedaugelyje technikų ir leido greitai ir praktiškai ištobulinti susirėmimo gebėjimus. Atsižvelgus į technikų panašumą, galima manyti, kad ilgosios lazdos technikos iš Pietų Kinijos prototipas buvo kovos technika, kur naudojama ietis.

Šiandien žinomiausios Pietų lazdos valdymo formos išsilaikė ir yra kultivuojamos tokiose sistemose, kaip: Hung gar, Choy Lee Fut, Tam gar ir, žinoma, Ving Tsun kuen. Kitose sistemose (ne Ving Tsun kung fu), Pietų lazdos technikoje yra iki 108 judesių, paskirstytų į penkias grupes. Per jų treniravimąsi taikomi du metodai, vadinami: ,,atviras, platus koridorius” ir ,,uždaras, tamsus koridorius”. Apie tai primenu todėl, kad Lok Dim Boon Kwun technika Ving Tsun kung fu sistemoje nėra originalus jos kūrėjų variantas, bet buvo adaptuota apie 1820 metus. Pagal legendą, šią lazdos techniką sukūrė vienuolis Chi Shim.

Jis turėjo ją perduoti Hung Suen (Raudonosios Džonkos) trupės aktoriui Leung Yee Tai. Kai kuriuose šaltiniuose jis vadinamas San Kam pavarde. Kituose šaltiniuose San Kam – tai Dai Fa Min Kam ,,Dažytas veidas”, o dar kituose šaltiniuose San Kam laikomas Leung Yee Tai mokiniu.

Į sistemą lazdos techniką įvedė meistras Wong Wah Bo (tai istorinė asmenybė), kuris perėmė ją (minėtą techniką) iš Leung Yee Tai. Tolesnė jo veikla – tai lazdos technikos tobulinimas ir jos pritaikymas pagal Ving Tsun kung fu sistemos koncepciją, vadinamą vienos rankos principu. Jos tikslas – žymiai palengvinti efektyviausias formas, technikas ir praktiką. Taip atsirado 6 ir ½ lazdos technika, kitaip vadinama ,,6 ir pusės lazdos punkto” (taip verčiamas šios formos pavadinimas iš originalo).

Nepaisant to, kad sistema yra paprasta ir fakto, kad sistemoje yra naudojami pjaunantys ginklai, optiškai dar pavojingesni, būtent lazdos technika labiausiai perteikia Ving Tsun kung fu sistemos koncepciją ir yra laikoma labai pavojinga. Todėl per treniruotę ypač kruopščiai laikomasi saugumo reikalavimų. Tik todėl šios technikos, kur naudojami ginklai, yra mokoma labiausiai pažengusius ir psichologiškai subrendusius studentus.

Šalia Wong Wah Bo, prie žinomiausių Ving Tsun kung fu meistrų, puikiai mokančių naudotis ilga lazda, buvo priskiriamas Chan Yiu Min, didžiojo meistro Chan Wah Shun sūnus.

Jam buvo suteiktas Chut Sang Kwun Wong ,,ilgosios lazdos karaliaus” titulas.

Kitoje Wing Chun sistemos perteikimo šakoje (kilusioje ne nuo Leung Jan) XIX a. pabaigoje žymus lazdos technikos atstovas buvo Fong Siu Ching – Dai Fa Min Kam ir tikriausiai Leung Yee Tai mokinys.

Šiais laikais, nors lazda jau prarado savo naudingumo vertę (niekas nevaikštinėja gatve su 3 m ilgio lazda po pažastimi), ji vis dar yra labai vertingas treniruočių atributas. Lazda yra tobulinama treniruojančiųjų forma ir chi sao technika. Taip pat ji kovoje leidžia naudotis tokiomis improvizacijos priemonėmis, kaip: vamzdžio gabalu, po švenčių išmesta egle ar šluotos kotu.

Toliau pateikta pagrindinė lazdos technika, taip pat kaip ir visos kitos Ving Tsun kung fu sistemos formos, moko tik taisyklių, kaip idealiai atlikti techniką ir panaudoti jėgas. Todėl jos negali būti tiesiogiai interpretuojamos kaip hipotetinės situacijos, tiesiogiai perkeltos iš tikros kovos.

 Kūno padėtys ir įvadiniai treniruotės su lazda pratimai

Jau anksčiau buvo minėta, kad kovos technika, kur naudojama lazda, buvo adaptuota dėl Ving Tsun kung fu sistemos poreikių. Kovos technika, kur naudojama lazda, tai:

–          Smūgių, stumdymų ir blokavimo būdai;

–          Kūno padėtys, kuriose minėtos technikos atliekamos;

–          Ginklų laikymo ir rankų darbo būdai;

–          Technikos koordinacija dėl ,,kūno vienybės” principo;

–          Judėjimas kovoje;

Iš šių penkių elementų labiausiai su Ving Tsu kuen sistema skiriasi kūno padėtis ir judėjimas.

Sai ping ma (raitelio pozicija)

Šią poziciją užimame pasukę pėdas į išorę, į yee chi kim yeung ma poziciją, ir nuleidę svorio centrą į apačią. Ideali pozicija yra situacija, kai gali priartėti lygiagrečiai su grindimis. Šioje pozicijoje per daug išlenkus pėdas bus suvaržytas judėjimas ir kūno svorio centro kontrolė.

Šioje pozicijoje nugara yra tiesi, o klubai stovi linijoje virš pėdų, taigi atvirkščiai nei rankų technikoje.

Gee ng diu tie ma, arba trumpiau – tie ma (pakabinta pozicija).

Šią poziciją užimame, kai perkeliame kūno svorį ant kairiosios kojos iš sai ping ma pozicijos. Šioje pozicijoje pėdos stovi lygiagrečiose linijose, nes koja, ant kurios yra krūvis ir kuri stovi ant pirštų, gali judinti kūną, sukdamasi ant tų pirštų.

Dauguma lazdos technikų yra atliekamos šiose dviejose pagrindinėse kūno pozicijose.

Priešingai nei technikose, kur nenaudojami ginklai ir kur sistemos konstrukcijoje yra numatyta užimti poziciją ir judėti link priešo į priekį, technikoje, kur naudojama lazda, judame ir kovojame iš šono. Vig Tsun kung fu praktikai, kurie pradeda treniruotis formą su lazda, privalo turėti gerai išsivysčiusius kojų raumenis ir atitinkamą jėgą.

Kad jie būtų tam paruošti, dar mokymų pradžioje specialiai yra treniruojamasi išlaikyti formą. Tam, kad entuziastai būtų vienodai treniruojami ir tobulinami, pratimai, kur nenaudojami ginklai, buvo atliekami abiem kryptimis.

 Lazdos konstrukcija

Pietų lazda yra kūgio formos. Iš pusės, kur ją laiko kovotojas, ji yra 3-3,5 cm skersmens, o Smogianti lazdos ,,galva” yra 1,5-2 cm skersmens. Tokia konstrukcija sąlygoja tai, kad jėga, kurią ji perteikia tarsi bangomis, vibruodama, pataikius į tikslą išlaisvina papildomą jėgą.

Kadaise Pietų lazdos ilgis siekė apie 315-360 cm. Šiuo metu, atsižvelgus į treniruočių salių ilgį ir aukštį, lazdos buvo sutrumpintos iki 260 cm. Reikėtų pabrėžti, kad taisyklingai treniruotei lazdos ilgis negali būti trumpesnis nei 240 cm. Lazda buvo pagaminta Pietų Kinijoje iš banyan medienos (figinių šeimos medžių) arba kvantin (panašus į raudonąjį ąžuolą). Europoje lazdos gaminamos iš buko, uosio, skroblo ar ąžuolo. Mediena turi ilgai gulėti, kad po jos apdirbimo nedeformuotųsi, taip pat turi būti konservuojama aliejumi. Būtent dėl to lazda, kai nėra ilgai naudojama, ant sienos privalo būti pakabinta vertikaliai už platesnio galo. Tam dažnai jos gale yra padaryta kiaurymė.

 Pagrindinė technika

Toliau bus pristatytos pagrindinės lazdos technikos, taikomos Ving Tsun kung fu mokykloje, kilusioje iš Sikung Wong Shun Leunga. Pagal lazdos formos pavadinimą, jų yra 6 ir ½ . Suprantama, kad ½ yra sutartinis šios technikos pavadinimas. Taip iš viso turime septynias pagrindines technikas. Taip šį pavadinimą ir technikas aiškino Sikung Wong Shun Leung. Kaip pamatysime toliau, formoje lazdos technikų yra daugiau, todėl gali būti, kad yra kita šio pavadinimo atsiradimo versija, kuri tapatina ją su judesių pavadinimais, sujungtais į punktus (taisykles/principus). Šie ,,punktai” skiriasi savo stiliais. Kai kurių punktų pavadinimai yra tokie įdomūs, kad Fong Siu Ching, kaip lazdos technikos šaltinis, remiasi pvz. Chi Shim Veng Chun stiliumi ir lazdos technika pagal raktinius žodžius, čia yra identiška su Yip Mano, kai tikrai yra žinoma, kad vv. perteikė savo žinias Yuen Kay San, o čia raktiniai žodžiai yra skirtingi.

Be to, kai kuriose Yip Mano mokyklose, užuot taikę koncepcijos terminus, šioms technikoms apibūdinti vartoja rankų technikų pavadinimus, tokius kaip: biu, tan, bong, fook, jut, gaun, huen. Pagal šias koncepcijas, šeši punktai skirti puolimui, o ½ – savigynai. Visos šitos sąvokos, kaip matysime toliau, yra labai sutartinės ir nėra technikų pavadinimai.

Lazdos forma taip pat turi daug kartų minėtą aštuntą techniką. Bet dėl jos taikymo  dažniausiai tik blokavimui, jos pavadinimas formoje nebuvo išskirtas. Atsižvelgus į jų skaičių, tikroje kovoje, atliekant puolimo techniką, jos visos yra naudojamos, nepaisant to, kad, pvz. jų pagrindinė paskirtis – blokuoti priešo atakas.

Jeigu įsidėmėsime tai, kad lazdos technikoje yra dvi gynybos pozicijos, tai, faktiškai, galima suskaičiuoti dešimt lazdos technikų.