Kas yra kung fu, ko tikisi žmonės, kurie renkasi šį gyvenimo kelią, tokius realizacijos ir savirealizacijos būdus vis gilesniuose pažinimo lygmenyse ir aukštesniuose paslapties įminimo etapuose.

Daugeliui žmonių šios problemos atsiranda ir dingsta per akademinę diskusiją, susijusią su šių dviejų žodžių vertimu į gimtąją kalbą. Ar tikrai tik apie tai kalbame?

Tai, kokią mankštą darome, kaip mankštinamės ir dėl ko mankštinamės, pasistengsiu paaiškinti, pateikdamas labai įdomias įžymiųjų tradicinio kung fu meistrų mintis, atskleidžiančias visą tiesą apie kung fu, neatsižvelgiant į subjektyvią šių idėjų interpretaciją. Šios mintys yra tokios gilios ir prasmingos, kad gali būti cituojamos tik pažodžiui.

 

art1a.jpg

XX a. pirmosios 8-ojo dešimtmečio pusės nuotrauka iš leidinio „China Sports“.

Meistras Wang Xuanjie pasakoja apie save ir kung fu (mano manymu, tai žymiausias XX a. antros pusės Yi quan stiliaus atstovas):

 

Yi quan – „didžiojo atpildo kumštis“ – tai visiškai nereiškia, kad esu geriausias. Tiesiog būtent ši sistema sujungia kitų sistemų – daoizmo ir budizmo – patirtį, kurių kultivavimas grūdina žmogaus dvasią, suteikia jėgų ir gyvybingumo.

Per kung fu treniruotes siekiama:

–          propaguoti sveiką ir ilgą gyvenimą;

–          ugdyti pozityvią žmogaus dvasinę laikyseną, susijusią su savisauga ir gebėjimu apsiginti;

–          pasiekti tokią psichinę ir dvasinę būklę, kuri suteiktų drąsos ir pasitikėjimo savimi, skatintų būti geru ir kilniu;

Eidamas šiuo žmogų lavinančiu keliu, praktikuojantis kung fu asmuo išlaisvina savo sąmonę nuo žalingo stiprių emocijų poveikio. Šis išsilaisvinimas tolygus tao, t. y. Keliui.

Pasiekus tokį lygmenį, žmogaus sąmonėje dings sąvoka ,,Aš“, ji taps nieko nereiškiančiu žodžiu. Kitaip tariant, dings mirtingos žmogiškos būtybės samprata. Dings ir vadinamasis „trilypis suvokimas“ – praeities, dabarties ir ateities samprata, kas yra aukščiausias kung fu tikslas.

art1b.jpg

XX a. pirmosios 8-ojo dešimtmečio pusės nuotrauka iš prancūzų mėnraščio „Karate“.

Apie šiuolaikines kung fu treniruotes pasakoja Liu Yin Shan (mano nuomone, žymiausias, šiuolaikinės Shihe quan sistemos atstovas – Gervė iš Fujian provincijos):

„Tik geri žmonės gali mokytis ir tobulinti kung fu, tačiau gerus žmones privalo mokyti geras Sifu (Mokytojas). Todėl mokymasis turėtų būti individualus ir stipriai branginamas. Tinkamas mokymas ugdo kantrybę ir darbštumą, kurie, savo ruožtu, suteikia neišsenkančios energijos. Ši energija charakterizuoja individualų vystymąsi.

Tūkstančiai griebiasi mokymosi, nedaugelis mokosi ir dar mažiau tobulina meistriškumą. Tikriausiai ignoravimas, kuris pastebimas per šiuolaikines treniruotes, atsiranda dėl noro viską išmokti per trumpą laiką. Todėl dažnai judesiai nėra vaizdingi arba neišlaiko krypties. Energija yra eikvojama ir nematome čia tikrojo kung fu.

Kai aš buvau mokiniu, pirmiausiai mokiausi anatomijos, studijavau akupunktūrą ir energijos qi (chi) cirkuliaciją žmogaus kūne. Pirmosiose žiniose, kurias įgijau, buvo pabrėžiama, kad medicina ir gera sveikata – tai ir yra tikrasis kung fu pagrindas. Mano sistemos medicininės žinios remiasi trimis išsaugotomis Tang An Boo knygomis, kurios priklausė XVIII amžiuje sudegintam Siu Lam vienuolynui (aut. pastaba: tikriausiai turimas omenyje Linquan Yuan vienuolynas Fujian provincijoje).

Mano mokiniai nejaučia poreikio rungtyniauti ir nedaro iš kung fu sporto. Įprasta treniruotė ardo sportininko vidinę ramybę, nes didelis noras pasireikšti eliminuoja tikrąjį mokslą ir verčia sportininką ieškoti trumpiausio kelio tuoj pat gauti norimą rezultatą.

Kas dėl technikos, kurioje naudojamasi ginklais, jos mokoma per paskutinį kung fu sistemos pažinimo etapą. Ginklų naudojimo technikos mokymas gali lengvai suklaidinti mokinį, jeigu jis pradės jos mokytis per anksti. Taip pat gali pakenkti jo tobulėjimui ir sveikatai. Ginklų naudojimo mokslas negali sutrumpinti kung fu pažinimo kelio. Tik ,,kelionė“ gali išugdyti kantrybę, darbštumą ir suteikti neišsenkančios energijos.

Kiti patarimai priklauso jau mirusiam Bagua zhang meistrui Kuo Fengjia – „aštuonių trigramų kumštis“:

,,Pirmasis vidinio kung fu treniruotės žingsnis – pasiekti chan chang būseną, t. y. būseną, kai naujokas gali nusiraminti, atsipalaiduoti ir atpalaiduoti raumenis. Galima teigti, kad ši treniruotės fazė yra mentalinė, beveik dvasinė.

Stovėdamas praktikuok ramybės bangos antplūdį nuo akių iki kulnų. Sąmonė išsilaisvins, o kai tai įvyks, visu kūnu ir jo dalimis pradės nevaržomai cirkuliuoti oras ir kraujas. Yra kinų patarlė: ,,Išlaisvink protą – tai padės pasiekti ramybę, saugumo jausmą, kurie veikia taisyklingą, sveiką proto veiklą, taisyklingą mąstymą – Didžiojo Tikslo pagrindą“. Anksčiau praktikuojantys kung fu rėmėsi šiuo pavyzdžiu ir šitaip tobulino savo kūną bei protą.

Skubėjimas per kung fu mokimąsi neleidžia nieko pasiekti. Lėtumas reikalingas tam, kad būtų panaikinta įtampa, kylanti iš progreso ir sėkmės. Lėtumas derina vidinę ir išorinę įtaką.

Dėl lėtumo per mokymąsi mokinys turi daug laiko ištirti, įsiklausyti, įsijausti ir suvokti kung fu esmę. Tokia veiksmų strategija nuolat plėtoja naujoko galimybes. Tai ir yra vidinio kung fu paslaptis. Tai yra faktas, kad mūsų vadinamos ,,paslaptys“ iš tikrųjų nėra paslaptimis. Daugumą jų sutinkame kasdienybėje. Kadangi jos yra tokios universalios, žmonės nekreipia į jas dėmesio. Tikrasis kung fu praktikas šitaip niekada nedaro.

Kitas meistras, kurio žodžius norėčiau pacituoti, yra H. B. Un, praktikuojantis Pak Mei ir Chu gar sistemą. Tarp daugelio tikslių patarimų meistras pateikia ir tokį, kuris, mano manymu, yra svarbiausias ir panašus į anksčiau minėto meistro: „Nepamirškite, kad kung fu nėra jokios magijos. Nesitikėkite, kad tapsite meistrais per trumpą laiką“.

Pabaigoje norėčiau pacituoti dviejų Shaolin vienuolyno kung fu meistrų mintis, kurias surašė vienuolis Li Angying savo veikale ,,Iliustruotos kung fu formos iš Shaolin vienuolyno“. Štai ką apie tuos, kurie praktikuoja kung fu, kalba Tung Shan ir I Kuan: „Svarbiausias patarimas praktikuojantiems kung fu – atsisakyti ambicijų dėl savo pasiekimų. Dėl puikybės pralaimima. Žmogus, kuris puikuojasi savo turtais, pralaimi. Jeigu didžiuojiasi savo socialine padėtimi, taip pat pralaimėsi. Kas didžiuojasi savo protu – irgi pralaimi. Žmogus, kuris didžiuojasi savo fizine jėga ir kung fu sugebėjimais, taip pat pralaimi. Kodėl taip yra? Todėl, kad nuo tos akimirkos, kai dėl kokios nors priežasties junti pasitenkinimą, pasidarai neapdairus, nerūpestingas ir pradedi rizikuoti, ir tuomet tau nuolat gresia pavojus.

Geras amatininkas neafišuoja savo sugebėjimų. Praktikuojantis kung fu turi kukliai, mandagiai ir pagarbiai elgtis su kitais, nepaisant to, kaip tobulai jis daro tai, ką moka. Tai yra kelias įgyti teisingus įgūdžius ir saugumą“.

***

Visa tai išanalizuoti rekomenduoju instruktoriams ir praktikuojantiems kung fu. Būtent tai yra kung fu esmė. Nieko negaliu pridėti, ir nieko – atimti.

Duomenis surinko ir apdorojo: Dr. Janusz Szymankiewicz

Vertimas iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą